PROJEKTAI

„Valstybės informacinių išteklių integravimas į duomenų ežerą“

Valstybės duomenų agentūra įgyvendina projektą „Valstybės informacinių išteklių integravimas į duomenų ežerą“, Nr. 02-008-P-0001.

Projektu sprendžiama problema – neišnaudojamos turimos valstybės informacinių išteklių skaitmeninimo ir integralaus valstybės duomenų panaudojimo teisėtiems tikslams galimybės, taip nesudaromos sąlygos kurti ir panaudoti naujomis technologijomis pagrįstus sprendimus, juos diegti kuriant pažangias ir saugias skaitmenines paslaugas ir teikti šias paslaugas visuomenei. Problemas sprendžiama šalinant tris priežastis:

  1. Nevienodai ir netolygiai atveriami skirtingų viešojo sektoriaus sričių duomenys.
  2. Trūksta viešojo sektoriaus įsitraukimo į valdomų / tvarkomų duomenų atvėrimo ir pakartotinio jų panaudojimo procesą.
  3. Viešojo sektoriaus atveriamų duomenų branda žema, o vertė nedidelė, todėl ir jų panaudojimas menkas.

Įgyvendinus šį projektą:

  1. Bus sukurtos integracijos su daugiau kaip 300 valstybės informacinių išteklių.
  2. Juose kaupiami duomenys bus inventorizuoti, o metaduomenų pagrindu bus sukurtas metaduomenų katalogas.
  3. Integruotų valstybės informacinių išteklių duomenys bus atverti Lietuvos atvirų duomenų portale ne žemesniu nei 4 brandos lygiu.

Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos Kartos Lietuva” ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis. Projektą administruoja viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra.

Projekto rezultatai

Detalūs projekto rezultatai nuolat atnaujinami šioje švieslentėje.

  • Gyventojų aprūpinimas stabiliojo kalio jodido preparatais pagal savivaldybes
    Duomenų rinkinyje pateikiami duomenys apie sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro, vykdomą gyventojų aprūpinimo kalio jodidu stebėseną, ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius (einamųjų metų balandžio 1 d. ir spalio 1 d.) surenka informaciją apie gyventojų aprūpinimą kalio jodidu iš 16 savivaldybių, kurių teritorijos patenka į skubių apsaugomųjų veiksmų zoną (30 km) ir į išplėstinio planavimo atstumą nuo Baltarusijos atominės elektrinės.
  • Humanitarinės pagalbos teikimas trečiosioms šalims
    Duomenų rinkinyje pateikiami duomenys apie sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro suteiktą humanitarinę pagalbą trečiosioms šalims. Atveriami duomenys suteikia galimybę įvertinti kaip yra panaudojami valstybės resursai, paskirstomos lėšos, užtikrinti, kad parama būtų teikiama nešališkai ir skaidriai. Paramos teikimo metu įgytos žinios padeda gerinti humanitarinės ir civilinės pagalbos teikimo mechanizmą Lietuvoje.
  • Apšvitą patiriančių darbuotojų gautos metinės apšvitos dozės, duomenys
    Pateikiama bendra informacija apie darbuotojų, kurie patiria apšvitą darbo metu vykdydami veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, gautas apšvitos dozes. Rinkinio papildymas suteiks daugiau informacijos apie darbuotojus bei jų įsidarbinimą konkrečiose pareigose. Siekiant gauti darbuotojo metinę dozę, reikia susumuoti visas bendras dozes, gautas skirtingose darbovietėse.

Didelės vertės duomenų rinkiniai

Statistika

  • Atliekų susidarymas ir tvarkymas 
    Duomenų rinkinys apie kiek per ataskaitinius metus Lietuvoje susidarė ir buvo surinkta atliekų bei kiek ir kokiomis atliekų tvarkymo veiklomis atliekos buvo sutvarkytos Lietuvoje ar išvežtos (eksportuotos) tvarkyti į kitas valstybes. 
  • Apgyvendinimo įstaigų skaičius
    Ketvirtiniai, metiniai apgyvendinimo paslaugų tiekėjų kiekiai pagal administracinę teritoriją, apgyvendinimo tipą ir viešbučio kategoriją.
  • Aplinkosaugos ir aplinkai palankių prekių ir paslaugų sektoriaus bendroji pridėtinė vertė
    Aplinkosaugos ir aplinkai palankių prekių ir paslaugų sektoriaus bendroji pridėtinė vertė. Žaliųjų prekių ir paslaugų sektoriaus sąskaitų rengimo tikslas yra rinkti ir skelbti nacionalinių ūkių gamybinės veiklos, kurią vykdant sukuriami žalieji produktai, statistiką pagal šiuos rodiklius: – rinkos produkcija, iš kurios eksportas, ne rinkos produkcija ir pagalbinės veiklos produkcija, – rinkos veiklos, ne rinkos veiklos ir pagalbinės veiklos pridėtinė vertė, – rinkos veiklos, ne rinkos veiklos ir pagalbinės veiklos užimtumas.
  • Aplinkosaugos ir aplinkai palankių prekių ir paslaugų sektoriaus eksportas 
    Aplinkosaugos ir aplinkai palankių prekių ir paslaugų sektoriaus eksportas. Žaliųjų prekių ir paslaugų sektoriaus sąskaitų rengimo tikslas yra rinkti ir skelbti nacionalinių ūkių gamybinės veiklos, kurią vykdant sukuriami žalieji produktai, statistiką pagal šiuos rodiklius: – rinkos produkcija, iš kurios eksportas, ne rinkos produkcija ir pagalbinės veiklos produkcija, – rinkos veiklos, ne rinkos veiklos ir pagalbinės veiklos pridėtinė vertė, – rinkos veiklos, ne rinkos veiklos ir pagalbinės veiklos užimtumas.
  • Aplinkosaugos ir aplinkai palankių prekių ir paslaugų sektoriaus produkcija 
    Aplinkosaugos ir aplinkai palankių prekių ir paslaugų sektoriaus produkcija. Žaliųjų prekių ir paslaugų sektoriaus sąskaitų rengimo tikslas yra rinkti ir skelbti nacionalinių ūkių gamybinės veiklos, kurią vykdant sukuriami žalieji produktai, statistiką pagal šiuos rodiklius: – rinkos produkcija, iš kurios eksportas, ne rinkos produkcija ir pagalbinės veiklos produkcija, – rinkos veiklos, ne rinkos veiklos ir pagalbinės veiklos pridėtinė vertė, – rinkos veiklos, ne rinkos veiklos ir pagalbinės veiklos užimtumas.
  • Aplinkosaugos ir aplinkai palankių prekių ir paslaugų sektoriaus užimtumas 
    Aplinkosaugos ir aplinkai palankių prekių ir paslaugų sektoriaus užimtumas. Žaliųjų prekių ir paslaugų sektoriaus sąskaitų rengimo tikslas yra rinkti ir skelbti nacionalinių ūkių gamybinės veiklos, kurią vykdant sukuriami žalieji produktai, statistiką pagal šiuos rodiklius: – rinkos produkcija, iš kurios eksportas, ne rinkos produkcija ir pagalbinės veiklos produkcija, – rinkos veiklos, ne rinkos veiklos ir pagalbinės veiklos pridėtinė vertė, – rinkos veiklos, ne rinkos veiklos ir pagalbinės veiklos užimtumas.
  • Būsto kainų indeksai
    Rinkinyje pateikiami duomenys apie būsto kainų indeksą. Būsto kainų indeksas (BKI) – santykinis rodiklis, kuriuo išreiškiamas namų ūkių įsigyjamų būstų, įskaitant žemę, bendrasis kainų pokytis per tam tikrą laikotarpį. Būsto kainų indekso (toliau – BKI) sudarymo tikslas – turėti su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis metodologiškai suderintą rodiklį būsto kainų pokyčiams išmatuoti. BKI reikalingas formuojant pinigų politiką, rengiant infliacijos prognozes ir konvergencijos ataskaitas, vertinant finansinį stabilumą, atliekant tarptautinius palyginimus. 
  • Būsto kainų indekso svoriai
    Rinkinyje pateikiami būsto kainų indekso svoriai. Svoris – procentais arba promilėmis išreikšta namų ūkių piniginių išlaidų lyginamoji dalis tam tikrai BKI elementariajai visumai priklausantiems būstams su žeme įsigyti. Kuo didesnis svoris, tuo didesnė tam tikro būsto su žeme klasifikavimo lygio kainų pokyčio įtaka aukštesnio būsto su žeme klasifikavimo lygio kainų pokyčiui.
  • BVP indeksai
    Statistinės informacijos aprašymas: bendrasis vidaus produktas (BVP) – vienas iš pagrindinių nacionalinių sąskaitų sistemos (NSS) rodiklių, apibūdinančių šalies ekonomikos išsivystymo lygį. BVP, jo kitimo tempas ir bendrosios nacionalinės pajamos (BNP) plačiai naudojami tarptautiniams palyginimams ir ekonominei analizei atlikti. 
  • BVP išlaidų metodu, palyginamosiomis kainomis (grandininio susiejimo metodu)
    Statistinės informacijos aprašymas: bendrasis vidaus produktas (BVP) – vienas iš pagrindinių nacionalinių sąskaitų sistemos (NSS) rodiklių, apibūdinančių šalies ekonomikos išsivystymo lygį. BVP, jo kitimo tempas ir bendrosios nacionalinės pajamos (BNP) plačiai naudojami tarptautiniams palyginimams ir ekonominei analizei atlikti. 
  • BVP išlaidų metodu, to meto kainomis
    Statistinės informacijos aprašymas: bendrasis vidaus produktas (BVP) – vienas iš pagrindinių nacionalinių sąskaitų sistemos (NSS) rodiklių, apibūdinančių šalies ekonomikos išsivystymo lygį. BVP, jo kitimo tempas ir bendrosios nacionalinės pajamos (BNP) plačiai naudojami tarptautiniams palyginimams ir ekonominei analizei atlikti. 
  • BVP, palyginamosiomis kainomis (grandininio susiejimo metodu)
    Statistinės informacijos aprašymas: bendrasis vidaus produktas (BVP) – vienas iš pagrindinių nacionalinių sąskaitų sistemos (NSS) rodiklių, apibūdinančių šalies ekonomikos išsivystymo lygį. BVP, jo kitimo tempas ir bendrosios nacionalinės pajamos (BNP) plačiai naudojami tarptautiniams palyginimams ir ekonominei analizei atlikti. 
  • Energijos srautai
    Rinkinyje pateikiami duomenys apie gamtinių energijos išteklių, energetikos produktų, energetinių liekanų gavybą, gamybą, suvartojimą ir sunaudojimą.
  • Energijos srautų ištekliai
    Rinkinyje pateikiami duomenys apie gamtinių energijos išteklių, energetikos produktų, energetinių liekanų fizinius energijos srautų išteklius.
  • Energijos srautų panaudojimas 
    Rinkinyje pateikiami duomenys apie gamtinių energijos išteklių, energetikos produktų, energetinių liekanų fizinį energijos srautų panaudojimą.
  • Energijos suvartojimas
    Fizinių energijos srautų sąskaitų (FESS) rengimo tikslas – parengti tikslią ir palyginamą statistinę informaciją apie gamtinių energijos išteklių, energetikos produktų, energetinių liekanų fizinius energijos srautus, patenkančius į nacionalinį ūkį, cirkuliuojančius ūkyje ir patenkančius į kitus ūkius arba į aplinką. 
  • Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainų indeksai (2015 m. – 100) 
    Rinkinyje pateikiami duomenys apie Lietuvos gamintojų parduotos pramonės produkcijos bendrą kainų pokytį per mėnesio laikotarpį. Rinkinys reikalingas įvairiems rodikliams palyginamosiomis kainomis skaičiuoti, ekonomikos raidai analizuoti, Lietuvos gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainų pokyčiams vertinti. 
  • Išvykusių turistų išlaidos
    Duomenų rinkinys apie Lietuvos nuolatinių gyventojų (toliau – gyventojai), keliaujančių į užsienį, kelionių tikslus ir kelionių išlaidas bei apgyvendinimo trukmę, valstybes. 
  • Išvykusių turistų kelionių skaičius
    Duomenų rinkinys apie Lietuvos nuolatinių gyventojų (toliau – gyventojai), keliaujančių į užsienį, skaičių, jų kelionių, nakvynių skaičių ir tikslus, pagal lytį, pagal amžių, pagal naudojamą pagrindinę transporto priemonės rūšį ir apgyvendinimo įstaigos tipą ir valstybę bei kelionių išlaidas.
  • Išvykusių turistų nakvynių skaičius
    Duomenų rinkinys apie Lietuvos nuolatinių gyventojų (toliau – gyventojai), keliaujančių į užsienį, skaičių, jų kelionių, nakvynių skaičių ir tikslus, naudojamą pagrindinę transporto priemonės rūšį ir apgyvendinimo tipą kelionėje bei kelionių išlaidas, lytį, amžių.
  • Išvykusių vienadienių lankytojų išlaidos 
    Duomenų rinkinys apie Lietuvos nuolatinių gyventojų (toliau – gyventojai), keliaujančių į užsienį, skaičių, jų kelionių, nakvynių skaičių ir tikslus, naudojamą pagrindinę transporto priemonės rūšį ir apgyvendinimo tipą kelionėje bei kelionių išlaidas.
  • Išvykusių vienadienių lankytojų kelionių skaičius
    Duomenų rinkinys apie Lietuvos nuolatinių gyventojų (toliau – gyventojai), keliaujančių į užsienį, skaičių, jų kelionių, nakvynių skaičių ir tikslus, naudojamą pagrindinę transporto priemonės rūšį ir apgyvendinimo tipą kelionėje bei kelionių išlaidas.
  • Medžiagų srautų pėdsakas (žaliavų ekvivalentais)
    Duomenų rinkinys tiesiogiai prisideda prie ES politikos prioritetų, susijusių su Žaliojo augimo strategija ir efektyvaus išteklių naudojimo iniciatyva, ir, pagal suderintą su JT nacionalinių sąskaitų sistemą (NSS) ir jos Europos versiją (ESS), teikia informaciją apie medžiagų srautus. 

  • Medžiagų srautų sąskaitos
    Medžiagų srautų sąskaitos (pagal žaliavų ir medžiagų rūšis). Šalies ūkio medžiagų srautų sąskaitų (ŠŪ-MSS) sudarymo tikslas yra parengti su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis palyginamus rodiklius. ŠŪ-MSS tiesiogiai prisideda prie ES politikos prioritetų, susijusių su Žaliojo augimo strategija ir efektyvaus išteklių naudojimo iniciatyva, ir, pagal suderintą su JT nacionalinių sąskaitų sistemą (NSS) ir jos Europos versiją (ESS), teikia informaciją apie medžiagų srautus. ŠŪMSS tinka integruotos aplinkos ir ekonomikos sąveikos analizei ir modeliavimui. 

  • Medžiagų vidaus vartojimas
    Medžiagų vidaus vartojimas (bendras, metinis). 
  • Nakvynių skaičius apgyvendinimo įstaigose
    Duomenų rinkinys apie apgyvendinimo paslaugų tiekėjų skaičių pagal apgyvendinimo tipus, numerių ir vietų skaičių, jų užimtumą, apgyvendintų turistų ir jų nakvynių skaičių pagal atvykusių turistų gyvenamąją šalį. 
  • Parduota gaminių
    Duomenų rinkinys apie pramoninių gaminių gamybą ir pardavimą natūrine ir vertine išraiška. 
  • Savininkų užimtų būstų kainų indeksai
    Savininkų užimtų būstų kainų indeksas (toliau – SUBKI) – santykinis rodiklis, kuriuo išreiškiamas namų ūkių sektoriui naujų būstų ir kitų prekių ir paslaugų, kurias namų ūkiai perka kaip būsto savininkai, bendrasis kainų pokytis.
  • Savininkų užimtų būstų kainų indekso svoriai
    Rinkinyje pateikiama informacija apie savininkų užimtų būstų kainų indekso svorius. 

  • Statybos sąnaudų elementų kainų indeksai (2015 m. – 100)
    Rinkinyje pateikiami duomenys įvairių laikotarpių statybos sąnaudų elementų kainų indeksą (SSKI). SSKI skaičiavimo tikslas – nustatyti naujos statybos pagrindinių statybos sąnaudų elementų bendrąjį kainų pokytį per mėnesio laikotarpį. SSKI reikalingas įvairiems rodikliams palyginamosiomis kainomis skaičiuoti, ekonomikos raidai analizuoti, statybos infliaciniams procesams vertinti. 

  • Su aplinka susiję mokesčiai
    Su aplinka susiję mokesčiai pagal EVRK kodus. 

  • Su aplinka susiję vartotojų mokesčiai
    Su aplinka susiję vartotojų mokesčiai (pagal vartotojų grupes). 

  • Suderinti vartotojų kainų indeksai (2015 m. – 100)
    Suderintas vartotojų kainų indeksas (SVKI) apskaičiuojamas pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis suderintą metodologiją. SVKI naudojami infliacijai ES matuoti, palyginimams tarp ES valstybių narių atlikti, Europos centrinio banko pinigų politikai vykdyti, Europos, pinigų sąjungos, Europos ekonominės erdvės vartotojų kainų indeksams skaičiuoti, ES valstybių narių atitikčiai kainų stabilumo kriterijui vertinti (pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 140 straipsnio 1 dalį ir Protokolą Nr. 13 „Dėl konvergencijos kriterijų“). 

  • S1 Visos ekonomikos nefinansinės sąskaitos
    Statistinės informacijos aprašymą sudaro nacionalinės sąskaitos – tarptautiniu mastu pripažinta standartizuota statistinių rodiklių sistema, suteikianti galimybę išsamiai atspindėti nacionalinės ekonomikos būklę bei pokyčius ir metinės nefinansinės institucinių sektorių sąskaitos (toliau – „sąskaitos“), sudaromos pagal tarptautiniu mastu pripažintą standartinių statistinių rodiklių sistemą, kuri išsamiai nusako nacionalinės ekonomikos vystymąsi. 

TURITE KLAUSIMŲ?

PASIKALBĖKIME

+ 370 689 76 725

PARAŠYKITE