Tikslas – sukurti įrankius COVID-19 vakcinų logistikai stebėti, užsakymams vykdyti ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos sprendimams priimti.

Ekstremalių situacijų valdymo informacinės sistemos (ESVIS) Pavėžėjimo modulio realizavimas ir veikimo palaikymas. Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centras vykdo Ekstremalių situacijų valdymo informacinės sistemos valdytojo funkcijas. Už ESVIS Pavėžėjimo modulio funkcionalumo naudojimą atsakinga Greitosios medicinos pagalbos tarnyba – pagrindinis ESVIS tvarkytojas.

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) atlieka viešojo pirkimo sutarčių, paskelbtų Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CVP IS) vykdymo analizę. Tam tikslui reikalinga analitinė erdvė, kur bus renkami kaupiamų sąskaitų duomenys iš „E. sąskaita“ ir ją pakeitusios Sąskaitų administravimo bendrosios informacinės sistemos (SABIS). Sąskaitų duomenis planuojama apjungti su CVP IS skelbiamų sutarčių duomenimis.

Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užtikrina asmens su negalia teisių apsaugos politikos ir jos įgyvendinimo priemonių, programų ir (ar) projektų įgyvendinimą, skatina asmens su negalia teisių apsaugos politikos valdymo tobulinimą, žiniomis ir faktais grįstą naujų priemonių, paslaugų kūrimą ir vykdo asmens su negalia teisių apsaugos politikos stebėseną. Šioms funkcijoms vykdyti reikalinga analitinė erdvė einamosios statistikos rinkimui ir analizei.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija formuoja valstybės transporto politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, nustato pasienio kontrolės punktų darbo laiką, leidžiamus asmenų ir transporto priemonių vykimo būdus per juos. Įgyvendindama šias funkcijas, ministerija vykdo pasienio kontrolės punktų eilių stebėseną ir analizę. Pasienio kontrolės punktų eilių duomenys taip pat bus reikalingi valstybės transporto srities politikos formavimo sprendimams priimti, transporto srities planavimo dokumentams rengti.

Viešųjų pirkimų tarnyba renka, kaupia ir analizuoja informaciją apie pirkimus, sudarytas pirkimų sutartis, preliminariąsias sutartis ir pirkimo sutarčių įvykdymo rezultatus, pirkimų ginčus, nustatytus pirkimų tvarkos pažeidimus ir pirkimų praktikoje pasitaikančias problemas. Šią informaciją, išskyrus konfidencialią, teikia Europos komisijai, valstybės ir savivaldybės institucijoms, įstaigoms, įmonėms bei visuomenei.

Užsitikrinti galimybę gauti duomenis, reikalingus Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (VSD) patikrinimams, atliekamiems vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu ir kitais įstatymais, kurie nustato VSD prievolę tikrinti asmenis. Duomenys gaunami tiesiogiai iš duomenų teikėjų pagal duomenų teikimo sutartis per Valstybės duomenų valdymo platformą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija padeda Vyriausybei koordinuoti ministerijų ir kitų valstybės institucijų veiklą įgyvendinant Vyriausybės programą ir tuo tikslu vykdo kultūros ir meno darbuotojų pajamų tyrimą siekiant įvertinti vidutinio darbo užmokesčio (VDU) mokamo atlygio kiekį iš valstybinio biudžeto su privataus sektoriaus mokamo atlygio kiekiu, pasiskirstymą rinkoje ir VDU vertinimą.

Nacionalinėje imunoprofilaktikos 2024–2028 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2024 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. V-192 „Dėl nacionalinės imunoprofilaktikos 2024–2028 metų programos patvirtinimo“, vienas iš uždavinių yra vykdyti skiepijimo aprėpčių stebėseną (monitoringą), analizę ir kontrolę, parengiant skiepijimo į Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių įrašytomis vakcinomis aprėpčių švieslentę. Įgyvendindamas šį uždavinį, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) siekia rinkti ir skelbti informaciją apie skiepijimo nuo Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcijos aprėptis. Šie duomenys NVSC reikalingi organizuojant ir koordinuojant imunoprofilaktiką (analizuojant vaikų profilaktinių skiepijimų rodiklius, vykdant imunoprofilaktikos kontrolę asmens sveikatos priežiūros įstaigose) ir visuomenei informuoti. Taip pat duomenys bus atverti. Atverti ir skelbiami skiepijimo nuo ŽPV duomenys turi būti nuolat atnaujinami. Švieslentėje skelbiami duomenys turi būti nuasmeninti, skelbiama tik bendra statistika: paskiepytų asmenų skaičius ir jų dalis (procentais) konkrečioje amžiaus grupėje pagal įskiepytų dozių skaičių ir lytį savivaldybėje / apskrityje / Lietuvoje. Veiklos vykdomos įgyvendinant Bendrųjų veiksmų PERCH – Partnerystės prieš žmogaus papilomos virusą projektą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija padeda Vyriausybei koordinuoti ministerijų ir kitų valstybės institucijų veiklą įgyvendinant Vyriausybės programą ir siekia išsiaiškinti dirbtinio intelekto (DI) modelių pritaikomumo potencialą viešųjų pirkimų sutarčių ir jų vykdymo analizei. Vienas iš įgyvendinamų scenarijų – DI pagalba nustatyti, ar pagal viešųjų pirkimų sutartį išrašytos tiekėjų sąskaitos atitinka sutarties sąlygas.

Finansų ministerija formuoja valstybės politiką mokesčių ir jų administravimo srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą. Šioms funkcijoms vykdyti reikalinga nustatyti mokestinių rodiklių pokyčių priežastis, prognozuoti pajamas iš mokesčių ir atlikti mokestinių pakeitimų poveikio vertinimus.

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba yra Lietuvos Respublikos nacionalinė reguliavimo institucija, kuri atlieka geležinkelių transporto paslaugų rinkos stebėseną ir vykdo šios rinkos priežiūros funkcijas, taip pat užtikrina veiksmingą konkurenciją Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto paslaugų rinkoje, teikia geležinkelių transporto paslaugų rinkos stebėjimo ataskaitas. Šioms funkcijoms įgyvendinti bus sukurta atskira analitinė erdvė Valstybės duomenų valdymo platformoje, į kurią duomenys bus surenkami panaudojant Valstybės duomenų valdymo platformos duomenų surinkimo įrankius (formas).

Tikslas – vykdyti duomenų analizę, priežiūrą, sisteminimą bei teikti siūlymus dėl duomenų panaudojimo. Taip pat atlikti duomenų viešinimą ir informuoti visuomenę.

Žemės ūkio bendrovių ir kitų žemės ūkio įmonių gamybinių ir finansinių rodiklių statistinis tyrimas, kurio tikslas – rengti statistinę informaciją apie žemės ūkio įmonių turto kaitos, produkcijos savikainos ir sąnaudų rodiklius šalyje.

Registrų centras kartu su partneriais (VDA ir kt.) įgyvendina projektą Nr. 09-039-P-0001 „Medicininių klasterių duomenų mainų ir stebėsenos platforma“. Projekto tikslas – didinti klasterių veiklos efektyvumą, tvarkant klasterių veiklos kokybės rodiklius, įgalinant duomenimis pagrįstų sprendimų priėmimą bei duomenų pakartotinį naudojimą sveikatos priežiūros paslaugų kokybei gerinti. VDA priskirtas pagrindinis uždavinys – sukurti, ištestuoti ir darbinėje aplinkoje įdiegti klasterių veiklos rodiklių apskaičiavimo įrankį ir klasterių veiklos rodiklių ataskaitų formavimo ir saugojimo įrankį.

Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetas yra paprašęs Lietuvos banko parengti Seimui pateiktų svarstyti mokesčių įstatymų pakeitimų poveikio vertinimo išvadą. Tuo tikslu reikalinga suteikti Lietuvos banko Ekonomikos departamento ekonomistams prieigą prie Pasaulio banko ekspertų 2022 m. Valstybės duomenų agentūros žinion perduotų analitinių modulių, skirtų nagrinėti savarankiškai dirbančių asmenų ir mažų įmonių mokestinės naštos klausimus. Reikalingos prieigos prie: 1) dviejų analitinių modulių, skirtų analizuoti, atitinkamai, su gyventojų pajamų mokesčiu ir pelno mokesčiu susijusius klausimus; 2) šiems moduliams skirtų duomenų masyvų: a) pradinių (originalių) duomenų, kuriuos naudojant būtų galima atkartoti Pasaulio banko ekspertų ataskaitose gautus rezultatus, įskaitant ataskaitose aptariamus simuliacijų scenarijus; b) atnaujintų duomenų, kurie būtų naudojami kaip naujausia turima bazė.

Tikslas – atlikti regionų bei apskričių analizę apie jose esančius (veiklas vykdančius) ūkio subjektus, siekiant sudaryti darbo krūvio statistiką LMI darbuotojams. Sulyginti esamų ūkio subjektų skaičių su turimų darbuotojų skaičiumi atitinkamose Lietuvos Respublikos srityse ir sudaryti realių statistinių duomenų modelį. Šio modelio tikslas išlaikyti nešališkumą bei tolygų darbo krūvio pasiskirstymą, kuris atitiktų LMI misiją bei tikslus.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija padeda Vyriausybei koordinuoti ministerijų ir kitų valstybės institucijų veiklą įgyvendinant Vyriausybės programą ir siekia atlikti išsamią Kalvarijos ir Kelmės rajonų savivaldybėse išskirtos nusikalstamumo problemos – smurto artimoje aplinkoje ir vagysčių ne iš prekybos vietų – duomenų analizę, pateikti Prevencijos tarybos pogrupiui informaciją ir pasiūlymus dėl atrinktose savivaldybėse išskirtų nusikaltimų bei teisės pažeidimų prevencijos prioritetų ir galimų priemonių, atliepiant į šiuos prioritetus.

Muitinės kriminalinė tarnyba (MKT) užtikrina muitinės kompetencijai priskirtų teisės aktų įgyvendinimą, organizuoja ir vykdo muitinės įgyvendinamų teisės aktų ir kitų muitinės kompetencijai priskirtų teisės aktų pažeidimų prevenciją, išaiškinimą ir tyrimą. MKT, įgyvendindama jai pavestus uždavinius, vykdo muitinės įgyvendinamų teisės aktų pažeidimų rizikos valdymą centriniu lygiu, organizuoja ir vykdo prevencinio pobūdžio priemones pažeidimų užkardymui. Tuo tikslu MKT reikalinga atlikti prekių srautų ir įmonių valdymo organų koreliacijos analizę.

Valstybės kontrolė, vykdydama biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas, yra atsakinga už Lietuvos Respublikos Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytų fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi ir užduočių vykdymo stebėseną bei įgaliota rengti ir teikti Lietuvos Respublikos Seimui nepriklausomas išvadas, susijusias su fiskalinės drausmės taisyklių laikymusi ir makroekonomine raida. Šioms funkcijoms vykdyti Valstybės kontrolei reikalinga prieiga prie pelno ir gyventojų pajamų mokesčių mikrosimuliacinio modeliavimo įrankio, kuris bus naudojamas mokestinės sistemos ir mokestinių pokyčių analizei, pelno mokesčio ir gyventojų pajamų mokesčio vidiniams prognoziniams skaičiavimams ir modeliavimams atlikti.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, įgyvendindama socialinės apsaugos, socialinės integracijos ir lygių galimybių politikos priemones, siekia išanalizuoti socialiai pažeidžiamų grupių, vaikų, jaunimo, vyresnio amžiaus asmenų situaciją, taip pat moterų ir vyrų padėties skirtumus Lietuvoje, ir atlikti savivaldybių teritorijose įgyvendinamų socialinės apsaugos ir darbo srities programų, priemonių ir teikiamų socialinių paslaugų analizę tolesniems politikos formavimo sprendimams priimti.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija (LRVK) dalyvauja inicijuojant Vyriausybės programoje numatytas reformas ir teikia Ministrui Pirmininkui ir Vyriausybės kancleriui pasiūlymus bei išvadas dėl pagrindinių šių reformų įgyvendinimo principų, dalyvauja rengiant ir diegiant viešosios politikos ir projektų valdymo tvarios valdysenos priemones, įgalinančias stebėsenos, analizės ir koregavimo ciklus sisteminėse ar kompleksinėse srityse ir duomenimis grįstų bei visuomenės poreikius atitinkančių sprendimų priėmimą. Įgyvendinant šias funkcijas, vienas iš LRVK uždavinių – energetinio skurdo žemėlapio sudarymas ir prognozavimo modelio sukūrimas.

Lietuvos bankas, vykdydamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatas ir veikdamas kaip sudedamoji Europos centrinių bankų sistemos dalis, išleidžia banknotus ir vykdo kitą su tuo susijusią veiklą, taip pat įgyvendina pinigų politiką. Vykdydamas šias funkcijas Lietuvos bankas dalyvauja Tarpusavio supratimo memorandume siekiant užtikrinti grynųjų pinigų prieinamumą Lietuvoje, kurio tikslas – užtikrinti pakankamą grynųjų pinigų prieinamumą gyventojams Lietuvos Respublikos teritorijoje, nustatant minimalius grynųjų pinigų išėmimo iš mokėjimų sąskaitų paslaugų (toliau – grynųjų pinigų paslaugos) prieinamumo kriterijus. Tikslui įgyvendinti reikalingi gyventojų skaičiaus naujausi duomenys taškuose pagal pateiktus poligonus. Informacija bus naudojama grynųjų pinigų įnešimo paslaugų prieinamumo rodikliams apskaičiuoti (esamai situacijai ir sumodeliuotai situacijai).

Tikslas – atliekant tyrimo „Švietimo skaitmeninė transformacija“ auditą bus analizuojami duomenys ir siekiama įvertinti, ar sukurtas prieinamas skaitmeninis ugdymo turinys, padidintos pedagogų skaitmeninės kompetencijos ir sudarytos sąlygos švietimo sektoriuje diegti reikiamas technologijas.

Tikslas – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija formuoja darbo rinkos ir užimtumo rėmimo politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, ir siekia sudaryti prieglobsčio prašytojų, įgijusių teisę dirbti, įsidarbinimo rodiklį, kuris leistų priimti faktais grįstus sprendimus užsieniečių įdarbinimo srityje.

VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA) yra atsakinga už teritorijų planavimo dokumentų įgyvendinimo ir darnaus teritorijų vystymo stebėseną (kaupia ir analizuoja informaciją, rengia stebėsenos ataskaitų projektus). Prašomi duomenys ir rodikliai yra būtini stebint teritorijų kaitą, vertinant, ar Lietuvos bendrojo plano sprendiniai yra įgyvendinami žemesnio lygmes teritorijų planavimo dokumentuose ir ar žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentai yra faktiškai realizuojami. SSVA reikalinga nustatyti objektyvius vertinimo kriterijus ir rodiklius tam, kad galėtų objektyviai vertinti teritorijų planavimo sprendinių darnumą. Šiuo metu tokie kriterijai ir rodikliai yra reglamentuoti Teritorijų planavimo normose, tačiau paskutinį kartą šios normos tikslintos 2016 metais, todėl nustatyti kriterijai ir rodikliai yra kiek pasenę. Turint aktualius duomenis ir technines galimybes juos analizuoti, šie rodikliai galėtų būti gerokai patikslinti, įvertinant realią, duomenimis grįstą Lietuvos miestų ir miestelių situaciją. Tuo tikslu reikalinga atlikti esamos urbanistinės situacijos analizę – reikalinga įvertinti esamus atskirų savivaldybių urbanistinės raidos rodiklius.

Tikslas – atlikti valstybės ir savivaldybės valdomų įmonių duomenų analizę, rengti metines valstybės ir savivaldybės įmonių veiklos ataskaitas, teikti rekomendacijas ir pasiūlymus valstybei atstovaujančioms institucijoms ir konsultuoti jas dėl valstybės tikslų ir lūkesčių valstybės valdomose įmonėse nustatymo.

Lietuvos bankas vykdo politiką, kuria siekia prisidėti prie visos finansų sistemos stabilumo apsaugos. Tuo tikslu vykdoma gyventojų pajamų mokesčio ir pelno mokesčio problematikos Lietuvoje analizė. Reikalingi valstybės duomenys, kuriais naudodamiesi Lietuvos banko tyrėjai galėtų pakartoti Pasaulio banko ekspertų ataskaitose gautus rezultatus.

Tikslas – siekiant teisės aktų nustatytais atvejais vykdyti ūkinės veiklos aplinkosauginį reguliavimą ir įgyvendinti susijusias priemones, reikalinga parengti atliekiškumo rodiklį, statistikos skelbimo kalendorių, metodikas, metainformacijos aprašus ir vidinę švieslentę. Šiam tikslui įgyvendinti bus naudojami GPAIS atliekų apskaitos suminiai duomenys ir Valstybės duomenų valdysenos informacinės sistemos duomenys.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija koordinuoja Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano rengimą, atlieka šio plano įgyvendinimo stebėseną ir vertinimą, dalyvauja įgyvendinant šio plano nuostatas, organizuoja ataskaitų rengimą. Šiuo tikslu reikalinga sukurti Valstybės duomenų valdymo platformos analitinę erdvę, kuri leistų vykdyti Vyriausybės priimtų sprendimų įgyvendinimo rodiklių stebėseną ir su tuo susijusius analitinius darbus.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (toliau – ministerija) formuoja valstybės politiką krizių valdymo ir civilinės saugos srityje, stebi, vertina ir analizuoja viešojo saugumo būklę ir procesus šalyje, pagal kompetenciją renka ir teikia kitiems krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektams informaciją, reikalingą su krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusioms funkcijoms atlikti. Įgyvendindama šiuos uždavinius, ministerija, padedama Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (IRD) ir Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (PAGD) specialistų, siekia perkelti ir administruoti su krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusius savivaldybių parinktų priedangų, savivaldybių parinktų kolektyvinės apsaugos statinių, savivaldybėse įrengtų sirenų, gyventojų evakavimo surinkimo punktų duomenis Valstybės duomenų valdysenos informacinėje sistemoje (VDV IS).

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija perkelia į nacionalinę teisę ir įgyvendina Europos Sąjungos teisę (acquis communautaire), vykdo kitus Lietuvos narystės Europos Sąjungoje įsipareigojimus, Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka apie tai informuoja Europos Sąjungos institucijas. Vadovaujantis Komisijos reglamento Nr. 651/2014 9 straipsnio 1 dalies c punktu, valstybės narės Europos Komisijai į Europos Komisijos valstybės pagalbos skaidrumo svetainę turi pateikti šio Reglamento III priede nurodytą informaciją apie suteiktą individualią valstybės pagalbą. Vienas iš reikalaujamų pateikti duomenų yra įmonės rūšis (MVĮ ar didelė įmonė) pagalbos suteikimo metu. Pagal Reglamento I priedą įmonių rūšys nustatomos pagal darbuotojų skaičių ir metinę apyvartą.

Tikslas – nevyriausybinių organizacijų plėtros politikos formavimo sprendimams pagrįsti ir jos įgyvendinimo stebėsenai vykdyti reikalingų duomenų apie nevyriausybines organizacijas (NVO) rinkimas ir analizė, kad būtų priimti taiklūs NVO stiprinimo politikos sprendimai ir finansavimo priemonės, būtų gauti patikimi ir išsamūs duomenys apie visoje šalyje ir / ar konkrečioje savivaldybėje veikiančių NVO skaičių, jų veiklos pasiskirstymą, finansinius bei žmogiškuosius išteklius, dalyvius.

Siekdamas suteikti visuomenės sveikatos saugos požiūriu saugias paslaugas vartotojams, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC): 1) išduoda leidimus-higienos pasus Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 straipsnio 4 d. nurodytoms veiklos rūšims (leidimas-higienos pasas liudija, kad ūkinės komercinės veiklos sąlygos atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus); 2) vykdo tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę (ūkio subjektų konsultavimas visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų įgyvendinimo klausimais ir kitų prevencinių veiksmų, skirtų užkirsti kelią galimiems visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimams, atlikimas, objektų patikrinimai, teisės aktų nustatyta tvarka gautos informacijos apie ūkio subjektų veiklą vertinimas). Tuo tikslu NVSC reikalinga atlikti analizę, kiek asmenų turi verslo liudijimus, bet neturi privalomo leidimo-higienos paso grožio paslaugų, soliariumų veiklai.

Mykolo Romerio universitetas vykdo Viešojo administravimo magistrantūros studijų programą (specializacija – „Duomenų analitika viešajame valdyme“, programos valstybinis kodas 6211LX076). Studijų programos specializacijos tikslas yra ruošti specialistus, turinčius teorinį duomenimis grįsto valdymo procesų supratimą ir praktinę duomenų mokslo ir analizės metodų taikymo patirtį, gebančius šiuos metodus taikyti viešojo valdymo procesuose, gebančius išgauti ir tvarkyti duomenis, sudaryti duomenų modelius, taikyti modeliavimo įrankius, padedančius viešojo sektoriaus organizacijoms nustatyti valdymo problemas, prognozuoti joms reikšmingų aplinkos ir vidaus procesų rodiklių tendencijas, priimti geresnius sprendimus, taip pat gebančius suvokti etines duomenų valdymo problemas ir valdyti rizikas. Mykolo Romerio universitetas, vykdydamas Viešojo administravimo magistrantūros studijų programą, siekia Viešojo administravimo magistrantūros studijų programos specializacijos „Duomenų analitika viešajame valdyme“ studentus supažindinti su viešojo sektoriaus duomenų analitikai skirtais įrankiais Valstybės duomenų valdymo platformos analitinėje erdvėje.

VMVT atlieka ūkio subjektų rizikos vertinimą, kontrolės rezultatų analizę ir planuoja rizika pagrįstą ūkio subjektų kontrolę. Šiuo tikslu bus sukurta rizikos vertinimo sistema, kuri padėtų tiksliau atrinkti ūkio subjektus (ŪS), kuriuose reikia organizuoti patikrinimus. Tam, kad VMVT galėtų vertinti savo prižiūrimų ŪS rizikingumą, jai būtini duomenys, esantys kitų valstybės institucijų ir įstaigų informacinėse sistemose (IS) ir registruose. Duomenis VMVT gaus tiesiogiai iš duomenų teikėjų pagal duomenų teikimo sutartis per Valstybės duomenų valdymo platformą.

Tikslas – išbandyti Valstybės duomenų valdymo platformos analitines galimybes, siekiant gerinti darbuotojų analitinius gebėjimus, komandos duomenų tvarkymo kompetencijas ir pasirinkti tinkamus analitinius įrankius būsimam projektui.

Tikslas – atlikti bandomąją veiklą, išbandant Duomenų analizės ir kompetencijų centro veiklos ir duomenų analitikos šešėlinei ekonomikai mažinti nacionaliniu mastu modelio siūlomus bendradarbiavimo principus ir institucijų valdomas duomenų valdymo ir apdorojimo priemones. Savo valdomus ir (ar) iš kitų duomenų valdytojų pagal sutartis gaunamus duomenis VMI nuasmenins ir į smėliadėžę sukels pati.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) sveikatos priežiūros politikos formavimo sprendimams priimti reikalinga atlikti pacientų siuntimų analitiką. Tikslas – suprasti, iš kur ir kokiems tikslams atsiranda siuntimai Elektroninėje sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje, kad būtų galima identifikuoti, ką reikia keisti, kad būtų sumažintas bereikalingų vizitų skaičius (jeigu mažėtų eilės, galbūt mažėtų ir sveikatos apsaugos sektoriaus išlaidos).

Tikslas – vykdyti Lietuvos bibliotekų veiklos statistikos duomenų bazės valdytojo ir tvarkytojo funkcijas, koordinuoti statistinių duomenų surinkimą, kuris bus vykdomas naudojant Valstybės duomenų valdymo platformos analitinę erdvę.

Tikslas – bedarbių geografinio pasiskirstymo analizė. Siekiama išanalizuoti registruotų bedarbių geografinį pasiskirstymą savivaldybėse ir jų galimybes nuvykti į potencialias darbo vietas. Planuojama vizualizuoti gardelėmis bedarbių gyvenamąsias vietas, įvertinti jų geografinį pasiskirstymą kiekvienoje savivaldybėje. Taip pat analizuoti prieinamus susisiekimo duomenis, tokius kaip viešojo transporto stotelės, maršrutai ir kt., siekiant įvertinti bedarbių galimybes nuvykti viešuoju transportu į potencialias darbo vietas. Esant galimybėms, planuojama įtraukti ir kartu analizuoti, kaip veikia Užimtumo tarnybos paramos judumui priemonė.

Tikslas – Klaipėdos mieste registruotų užsieniečių įsidarbinimo rodiklių stebėsena, siekiant skatinti vietos verslo plėtrą ir užsieniečių integracijos priemones.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (įstatymas) 6 str. nustato, kad aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdo biudžetinė įstaiga Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (AAD). Tam, kad AAD galėtų vertinti savo prižiūrimų ūkio subjektų (ŪS) rizikingumą, jam būtini duomenys, esantys kitų valstybės institucijų ir įstaigų informacinėse sistemose (IS) ir registruose. Duomenis AAD gaus tiesiogiai iš duomenų teikėjų pagal duomenų teikimo sutartis per Valstybės duomenų valdymo platformą. Taip pat AAD reikalinga platforma, leisianti į ją susikelti reikalingus duomenis, juos analizuoti, kurti įrankius ir formules ŪS rizikingumui vertinti ir rengti veiklai organizuoti reikalingas ataskaitas. Planuojama, kad naudojant Valstybės duomenų valdymo platformą agreguoti ar įvertinti duomenys, ataskaitos, ŪS rizikingumo balas bus perkeliami į Aplinkos apsaugos departamento informacinės sistemos (AADIS) rizikos vertinimo posistemį. AADIS šiuo metu yra kuriama; AADIS posistemyje bus sudaromi ŪS patikrinimo planai.

Tikslas – paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms (toliau – parama būstui) valstybės ekonominės ir socialinės raidos stebėsena ir analizė, reikalinga paramos būstui politikos formavimo sprendimams pagrįsti ir jos įgyvendinimo stebėsenai vykdyti.

Tikslas – piniginės socialinės paramos sistemos tendencijų stebėsena ir analizė, reikalinga piniginės socialinės paramos politikos formavimo sprendimams pagrįsti ir jos įgyvendinimo stebėsenai vykdyti.

VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos (toliau – Kauno klinikos), remdamosi 2015–2025 metų transplantacijos programos, patvirtintos 2014 m. gruodžio 31 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. V-1462 „Dėl 2015–2025 metų transplantacijos programos patvirtinimo“ 16 punktu, yra įpareigotos rinkti transplantacijų kokybinius duomenis ir kasmet juos teikti Nacionaliniam transplantacijos biurui prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Šis bandomasis projektas skirtas patikrinti Valstybės duomenų valdymo platformos analitinės erdvės tinkamumą vidiniams Kauno klinikų registrams kaupti ir saugoti. Kauno klinikos savo registrų informaciją papildys administracinių šaltinių duomenimis, kuriuos gaus iš Valstybės duomenų agentūros.

Tikslas – profesinių mokyklų tendencijų analizė, siekiant išsiaiškinti, iš kur atsiranda dideli LR VK, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir Nacionalinės švietimo agentūros turimų duomenų apie profesinių mokyklų mokinių skaičių skirtumai, taip pat įvertinti pokyčius, atsiradusius po Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įgyvendinto profesinių mokyklų pertvarkymo.

VMI, siekdama efektyviau atlikti su mokesčiais ir jų administravimu susijusias funkcijas, ketina perduoti duomenis Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkams ir gauti jų konsultacijas dėl analitinių modelių kūrimo, naudojant pažangius duomenų analitikos ir dirbtinio intelekto metodus, sprendžiant uždavinius. Savo valdomus ar iš kitų duomenų valdytojų pagal sutartis gaunamus duomenis VMI nuasmenins ir į Valstybės duomenų valdymo platformos erdvę (smėliadėžę) sukels pati.

Tikslas – užsienio prekybos žemės ūkio produktų ir produkcijos ekonominė analizė, įgyvendinant žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros politiką.

Tikslas – pasiruošti ekstremalių situacijų ir krizių suvaldymui savivaldybėje ir asmenų su negalia evakavimui.

Tikslas – ministerijų viešai skelbiamo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio stebėsena ir jos duomenų analizė, palyginamuoju metodu pagal ministerijų nustatytus pareigybių lygius įvertinant atlygio rėžius ir atsižvelgiant į atlygio rinkos tendencijas.

Tikslas – išbandyti Valstybės duomenų valdymo platformos analitines galimybes, siekiant gerinti darbuotojų analitinius gebėjimus, komandos duomenų tvarkymo kompetencijas ir pasirinkti tinkamus analitinius įrankius būsimam projektui.

Tikslas – pacientų eilių stebėsena (vieša švieslentė).

Tikslas – pagerinti užkrečiamųjų ligų prevenciją ir valdymą, optimizuojant ir modernizuojant užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros procesus; vykdyti užkrečiamųjų ligų epidemiologinę priežiūrą ir stebėseną. Šiuo tikslu yra siekiama modernizuoti Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinę sistemą (toliau – ULSVIS) integruojant modernizuojamą sistemą su Valstybės duomenų valdysenos informacinė sistema (toliau – VDV IS). Integracinė sąsaja skirta teikti duomenis į VDV IS, kurioje bus atliekama pateiktų duomenų analitika bei formuojamos ataskaitos. Uždavinys – analizuoti (generuoti ataskaitas) sergamumą ir tendencijas (pagal amžių, administracines teritorijas, ligų grupes ir kt.), vykdyti kitas teisės aktuose numatytas funkcijas: skelbti informaciją visuomenei ir suinteresuotoms institucijoms, perduoti sergamumo duomenis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrui.

Žemės ūkio duomenų centras vykdo statistinį tyrimą „Žemės ūkio ir maisto produktų mažmeninės kainos“, kurio tikslas – rengti statistinę informaciją apie pieno, mėsos, grūdų produktų, vaisių ir daržovių, žuvų bei kitų maisto produktų kainas daugiausia gyventojų turinčių Lietuvos apskričių mažmeninės prekybos tinklų parduotuvėse, kaimo vietovių parduotuvėse ir turgavietėse, ūkinių gyvūnų kainas.

Tikslas – Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai (EIMIN) reikalinga apskaičiuoti Lietuvos pramonės atliekiškumo rodiklį makro- ir mezolygmenimis, t. y. įvertinti situaciją pramonės įmonėse, naudojančiose tvarias gamybos technologijas, Lietuvos ir atskirų savivaldybių mastu, gamybos efektyvumą pagal gamybos procese susidariusį atliekų kiekį ir atliekų panaudojimo potencialą, siekiant geresnių žiedinės ekonomikos rodiklių. Numatytam uždaviniui įgyvendinti EIMIN, vadovaudamasi atliekiškumo rodikliu, taikys šias priemones: tikslins teisinį reglamentavimą antrinių žaliavų naudojimui skatinti, teiks atitinkamus pasiūlymus ir pastabas kitų institucijų pateiktiems teisės aktų projektams, atsižvelgdama į atliekiškumo rodiklio dydį ir jo progresą teiks pasiūlymus kitų institucijų finansinėms priemonėms tobulinti, kurs naujus finansinius instrumentus efektyviam antrinių žaliavų naudojimui pramonėje skatinti, įvertinusi atliekiškumo rodiklio rezultatus mezolygmeniu, teiks pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl verslo sąlygų gerinimo antrinių žaliavų panaudojimo srityje.

Siekiant įgyvendinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veiklos tikslus ir funkcijas, numatytus SAD nuostatuose, analizuojant darbo santykių būklę Lietuvoje, rengiant ir teikiant Vyriausybei teisės aktų projektus dėl jų tobulinimo, minimaliojo darbo užmokesčio, vidutinio darbo užmokesčio dydžius, kitas darbo apmokėjimo sąlygas, jų kitimo tendencijas Lietuvoje, rengia ir teikia Vyriausybei su darbo apmokėjimu susijusius teisės aktų projektus, analizuojant ir vertinant socialinės partnerystės būklę Lietuvoje, rengia ir teikia Vyriausybei teisės aktų projektus dėl socialinės partnerystės plėtros; analizuojant, įgyvendinant priemones, skirtas socialinės partnerystės ir įmonių socialinės atsakomybės plėtrai, socialinio draudimo teikiamos garantijos atitinka valstybės, apdraustųjų asmenų ir socialinio draudimo išmokų gavėjų interesus, privalomojo ir savanoriškojo socialinio draudimo suderinamumą, pensijų (socialinio draudimo ir valstybinių pensijų, šalpos išmokų ir kitų pensinio pobūdžio išmokų) sistema atitinka valstybės ir šių išmokų gavėjų interesus pensijų fondo dalyvio lėšomis ir iš valstybės biudžeto lėšų už pensijų fondo dalyvį mokamos pensijų įmokos kaupimo sistemos tendencijas ir pan.

Tikslas – transporto sektoriaus politikos priemonių poveikio išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimui vertinimas. Duomenys bus naudojami rengiant Nacionalinę šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ir prognozių ataskaitas, rengiant teisės aktų projektus ir teikiant pastabas ir pasiūlymus dėl teisės aktų projektų, įgyvendinant programas ir projektus ūkinės veiklos aplinkosauginio reguliavimo srityse, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetamo kiekio ir prognozių skaičiavimus, nacionalinius pranešimus apie klimato kaitą, atliekant taršos šaltinių išmetamų teršalų tyrimus, atliekant statistines analizes.

Tikslas – duomenys bus naudojami Valstybės kontrolės atliekamų valstybės fiskalinių duomenų stebėsenai, analizei ir prognozavimui, vykdant Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme numatytas funkcijas.

Tikslas – Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) siekia įvertinti dabartinę elektroninių ryšių infrastruktūros ir pajėgumo situaciją, identifikuoti vietas, kurioms reikalingos tolesnės investicijos, turėti aktualius duomenis, kurie padėtų pasiruošti krizėms ir ekstremalioms situacijoms ir jas valdyti. Darbas atitinka Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo (toliau – ERĮ) 8 str. 1 d. RRT iškeltą tikslą užtikrinti efektyvų elektroninių ryšių išteklių naudojimą. Pagal ERĮ 8 str. 2 d. 7 p. RRT privalo „užtikrinti, kad elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų teikėjai vykdytų įpareigojimus, kurie gali būti nustatyti valstybės gynybos, nacionalinio saugumo ir viešosios tvarkos palaikymo interesais, taip pat ypatingų aplinkybių atvejais“. Įgyvendindama šį uždavinį ir siekdama, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas elektroninių ryšių paslaugų teikimas, RRT, esant ypatingoms aplinkybėms arba joms gresiant, bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija ir kitomis institucijomis. Darbo rezultatas – ne viešai prieinamas žemėlapis Valstybės duomenų valdymo platformoje, kuriame būtų vaizduojami įvairūs su elektroninių ryšių teikimu susiję duomenys, aktualūs krizių ir ekstremalių situacijų valdymui.

Tikslas – kaupti, sisteminti informaciją ir kitus duomenis reikalingus Valstybės mobilizacinių galimybių katalogui sudaryti, apie valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų materialinius bei teikiamas paslaugas, taip pat ūkio subjektų materialinius išteklius, gaminamą produkciją, parduodamas prekes bei teikiamas paslaugas, reikalingus rengiantis mobilizacijai ir (ar) ją vykdant.

Tikslas – vykdyti kelių saugumo auditorių (toliau – auditoriai) veiklos priežiūrą taip, kaip tai numatyta LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – Įstatymas) 10 straipsnio 12 dalies 9 punkte bei 111 straipsnio 3 dalyje.

Tikslas – analizuoti duomenis, siekiant nustatyti Europos Parlamento ir Tarybos Tinklų ir informacinių sistemų saugumo direktyvos (TIS2, angl. „Network and Information Security Directive“) subjektų aibes.

Tikslas – švietimo kokybės stebėsenos plėtra. Mokyklų naudojamų el. dienynų duomenų gavimas, integracija (asmens, klasės / grupės, įstaigos, teritorijos ir kt. lygiu) su duomenimis, gaunamais iš kitų informacinių sistemų ar registrų, veikiančių nebūtinai švietimo sektoriuje. Šių duomenų naudojimas būklės analizei, situacijos vertinimui ir prognozavimui, suderinant aktualius aspektus su suinteresuotomis šalimis.

Tikslas – sukurti sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir efektyvumo vertinimo modelį (rodiklių švieslentę), skirtą įvertinti visuomenės sveikatos tarnybų, pirminės sveikatos priežiūros centrų ir ligoninių teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų efektyvumą ir kokybę.

Tikslas – asmenų, turinčių įsiskolinimų, socialinės padėties analizė. Siekiama peržiūrėti, iš kokių skolininko pajamų, įvertinus jų rūšį ir dydį, siekiant didesnio išieškojimo efektyvumo, būtų galima išieškoti išlaikymą vaikui ir kitus įsiskolinimus, kartu užtikrinant galimybę skolininkui patenkinti būtiniausius poreikius. Siekiama įvertinti įsiskolinusių asmenų socialinį profilį ir parinkti taiklias priemones, kurios neskatintų asmenų slėpti pajamas, bet leistų valstybei išieškoti skolas.

Tikslas – nuosekli migracijos procesų stebėsena ir vertinimas, tikslios ir kokybiškos informacijos apie migracijos politikos krypčių įgyvendinimą ir migracijos apimties analizė prisideda prie tinkamo migracijos politikos formavimo ir įgyvendinimo bei sėkmingo migracijos srautų valdymo.

Pagrindinis tikslas – užtikrinti ES Reglamento dėl sveikatos priežiūros įstaigų, sveikatos priežiūros srities žmogiškųjų išteklių ir naudojimosi sveikatos priežiūros paslaugomis statistikos vykdymą. Uždavinys yra pagerinti šiuo metu metinių ataskaitų pavidalu (ištisinė kasmetinė sveikatos įstaigų apklausa) renkamų duomenų apie sveikatos įstaigų personalą kokybę ir išsamumą. Duomenys reikalingi Higienos instituto (oficialiąją statistiką rengiančios įstaigos, atsakingos už nefinansinių sveikatos statistikos duomenų teikimą) funkcijoms vykdyti. Duomenys apie sveikatos įstaigų personalą teikiami trims tarptautinėms organizacijoms: Europos Sąjungai, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai, Pasaulio sveikatos organizacijai; taip pat Oficialiosios statistikos portalui, įskaitant Darnaus vystymosi rodiklius; Sveikatos apsaugos ministerijai jos funkcijoms vykdyti.

Tikslas – duomenų poreikis reikalingas siekiant įgyvendinti duomenimis grįstą farmacijos politikos formavimą. Konkrečių duomenų trūkumas, kai nežinoma, kokia apimtimi gyventojai įsigyja kompensuojamuosius vaistinius preparatus su mažiausia priemoka, ar renkasi kitus vaistinius preparatus su didesnėmis priemokomis grupėje, ar apskritai renkasi nekompensuojamuosius vaistus, jei jiems reikalingas vaistinis preparatas nėra įrašytas į Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną, neleidžia įvertinti gyventojų įpročių poveikio jų išlaidoms bei jų įtakos vaistų prieinamumui ir atitinkamai priimti sprendimus nurodytoms problemoms spręsti. Išsamių duomenų turėjimas leis pateikti duomenimis pagrįstus siūlymus keičiant ar rengiant teisės aktus, reglamentuojančius vaistų kainodarą, ir stebėti šių duomenų pokyčius priėmus teisės aktus. Taip pat toks duomenų rinkimo poreikis ir tokio analitinio įrankio sukūrimas yra numatytas Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane, patvirtintame 2023 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 1006 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriame įtvirtinta priemonė – kartu su Valstybės duomenų agentūra sukurti realiais duomenimis grįstą analitinį įrankį, leisiantį objektyviai vertinti gyventojų kompensuojamų vaistų pagal e. receptus įsigijimo įpročius ir jų dinamiką ir įgalinantį formuoti duomenimis grįstą farmacijos politiką.

2021–2030 metų nacionalinis pažangos planas (toliau – Planas) rengiamas siekiant nustatyti pagrindinius ateinantį dešimtmetį valstybėje siekiamus pokyčius, užtikrinančius pažangą socialinėje, ekonominėje, aplinkos ir saugumo srityse. Strateginiams tikslams ir pažangos uždaviniams numatomi pamatuojami poveikio rodikliai su konkrečiomis siektinomis reikšmėmis. Plano strateginius tikslus ir pažangos uždavinius papildo horizontalieji principai, kuriais siekiama nuosekliai ir kompleksiškai formuoti tam tikrą požiūrį ir elgesį, būtiną visiems strateginiams tikslams ir pažangos uždaviniams įgyvendinti.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija kartu su Policijos departamentu yra parengusi teisės aktų projektų paketą eismo saugumo situacijai gerinti ir reikalinga papildoma duomenų analizė norint nustatyti vidutinio kelių eismo pažeidėjo paveikslą, pažeidimų pakartotinumą, paskirtų baudų mokėjimą ir pan., kad šiuos apibendrintus duomenis būtų galima nurodyti projektų aiškinamajame rašte.

Tikslas – parengti gripo ir COVID-19 skiepijimo aprėpčių švieslentę, kurioje būtų gyventojams prieinama informacija apie skiepijimo aprėptis šiomis vakcinomis apskrityse, savivaldybėse, asmens sveikatos priežiūros įstaigose, rizikos grupėse.

Tikslas – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos duomenų analitinės aplinkos sukūrimas ir šios aplinkos techninio funkcionalumo palaikymas. Susisiekimo ministerija duomenų pagrindu atlieka analizes, ataskaitas, pranešimus apie esamą transporto srities bendradarbiavimą su kitomis šalimis, priima sprendimus, grindžia tolesnes transporto ir logistikos rinkos perspektyvas, formuluoja pasiūlymus Lietuvos transporto sistemos sričiai reguliuoti.

Tikslas – Lietuvos Respublikos gyventojų sveikatos būklės ir sveikatos priežiūros įstaigų veiklos stebėsena su savižudybės grėsme susijusiais aspektais, apimant paciento kelią, teikiamas paslaugas ir sveikatos priežiūros sistemos pajėgumus bei netolygumus tarp savivaldybių. Planuojamas kasmetinis arba dažnesnis pasirinktų rodiklių stebėjimas; reikalingi rodikliai, siekiant aprėpti visus svarbius su savižudybės grėsme sietinus duomenis. Duomenys ir analizė bus skelbiami švieslentėje ir ataskaitoje. Bus naudojami tik pseudoniminti duomenys.

Tikslas – VMI mokesčių mokėtojų (juridinių asmenų) nustatytų rizikų atvaizdavimas / duomenų rinkinių perkėlimas iš VMI audito informacinės sistemos Rizikos analizės ir atrankos posistemio „RiskIS“ modulio (toliau – Audito IS „RiskIS“) į Valstybės duomenų valdymo platformos erdvę, kur aktualius rizikų duomenis vienodai galėtų matyti ir jais naudotis kitos kontrolės funkcijas vykdančios institucijos: Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT), Valstybinė darbo inspekcija (VDI) ir kitos institucijos, su kuriomis VMI sudarys duomenų teikimo sutartis. Uždavinys – sukurti naudotojo sąsają, per kurią galėtų jungtis kitose institucijose dirbantys naudotojai (turintys tam teises) ir peržiūrėti konkretaus mokesčių mokėtojo rizikas, parsisiųsti duomenų rinkinius jiems reikiamu formatu arba iš platformos automatiškai pasiimti duomenų rinkinius ir integruoti juos į savo informacines sistemas.

LEA, bendradarbiaudama su JAV Nacionaline atsinaujinančios energetikos laboratorija (toliau – NREL) prie JAV Energetikos departamento, rengia Lietuvos energetikos sistemos modeliavimo studiją (Studija LT100), kuri padės atsakyti, kaip Lietuvai iki 2050 m. visiškai pereiti prie atsinaujinančios energetikos išteklių ir visapusiškai apsirūpinti elektros energija iš Lietuvoje pagaminamų elektros šaltinių. LEA, bendradarbiaudama su NREL ir Energijos skirstymo operatoriumi (ESO), siekia išsiaiškinti, kokių pokyčių reikia elektros skirstymo sistemoje, siekiant jos dekarbonizacijos. Elektros skirstymo sistemą reikės pertvarkyti ir atnaujinti taip, kad būtų galima elektrifikuoti šildymo ir transporto sektorius bei plačiau naudoti saulės energijos jėgaines ant stogų ir kaupti energiją tokiu būdu, kai kaupimo įrenginiai statomi vartotojo, o ne skirstomojo tinklo, pusėje (angl. behind-the-meter energy storage). Itin svarbu suprasti, kokiose vietose reikės skirstymo sistemos modernizavimo, dėl to būtina perprasti Lietuvos vartotojų tipus. LEA kartu su partneriais NREL siekia: – Sukurti klientų tipus, apibendrinančius skirtingus klientus Lietuvoje. Tai bus daroma grupuojant vartotojams priklausančių objektų metaduomenis ir charakteristikas. – Šie klientų tipai bus naudojami siekiant apibendrintai suprasti, kokia klientų dalis įsidiegs elektrinį šildymą (t. y. šilumos siurbliai tiems, kurie nėra prisijungę prie centralizuoto šildymo sistemos) ir skirtingą elektrinių transporto priemonių krovimo įrangą (t. y. skirtinga įkrovimo infrastruktūra vienkiemiams ir daugiabučiams). – Klientų tipai bus naudojami siekiant sumodeliuoti būsimą įvairių elektrifikavimo, skirstymo, gamybos ir kaupimo technologijų diegimą. Taip pat siekiant suprasti, kaip keisis elektros energijos sistemos apkrova, kur ir kokio tipo tinklo atnaujinimų reikės Lietuvos skirstymo sistemoje. – Klientų metaduomenys (pvz., būsto tipas, esamą prietaisų nuosavybė, apkrovos tankis kaime / mieste / priemiestyje ir kiti klientų požymiai) bus naudojami siekiant įvertinti klientų tipų polinkius naudoti įvairias galutinio vartojimo technologijas.

Tikslas – realizuoti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos informacinės sistemos (AADIS) funkcionalumą Valstybės duomenų valdymo platformoje, siekiant automatizuoti ūkio subjektų veiklos priežiūros ir kontrolės mechanizmą ir nustatyti papildomus vidaus kontrolės mechanizmus, kurie leistų užtikrinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos funkcijų vykdymą ūkio subjektų veiklos rizikos vertinimo, priežiūros ir kontrolės veiklos srityje; vykdyti centralizuotą patikrinimų ir aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų ir jų rezultatų apskaitą, patikrinimų planavimą, veiklos rezultatų vertinimą, vidaus kontrolės priemonių taikymą.

Tikslas – suteikti prieigą prie Valstybės duomenų valdymo platformos susipažinti su Valstybės duomenų valdymo platformos analitinės erdvės įrankiais, kad galėtų apsispręsti dėl Valstybės duomenų valdymo platformos naudojimo savo funkcijoms vykdyti pagal OSVDVĮ 21 str. 1 d. 6 p.

Tikslas – siekiant turėti galimybę periodiškai vertinti eksporto tendencijas, sukurti sankcionuotų ir dvejopo naudojimo prekių eksporto stebėjimo įrankį. Švieslentėje bus atvaizduojami minėtų prekių eksporto tendencijas atspindintys rodikliai pasirinktiems laikotarpiams pagal šalis ar šalių grupes.

Tikslas – perkelti statistinį ūkio subjektų registrą (SŪSR) į VDV IS. Modernizuoti ir automatizuoti SŪSR atnaujinimo procesus, standartizuoti klasifikatorius ir kategorijų rinkinius, papildyti SŪSR naujais administracinių šaltinių duomenimis siekiant pagerinti jo kokybę. SŪSR pagrindu rengti veikiančių statistinių vienetų sąrašus, rengti ir skelbti statistinę informaciją.

Tikslas – perkelti statistinį ūkių registro į VDV IS. Patobulinti ir išplėsti statistinio ūkių registro panaudojimo galimybes, automatizuoti registro atnaujinimo procesus, statistinio ūkių registro pagrindu rengti ir skelbti statistinę informaciją.

Tikslas – mokesčių, socialinio draudimo įmokų ir socialinių išmokų sistemos Lietuvoje stiprinimas, siekiant sumažinti nelygybę ir skurdą bei skatinti ekonomikos augimą.

Tikslas – stebėti ir analizuoti trečiųjų šalių piliečių, neteisėtai kirtusių Lietuvos valstybės sieną su Baltarusija srautus, registruoti pasienio įvykius susijusius su trečiųjų šalių piliečiais, stebėti migrantams skirtų apgyvendinimo vietų užimtumą.

Tikslas – pelno ir gyventojų pajamų mokesčių mikrosimuliacinio modeliavimo įrankiai mokestinės sistemos ir mokestinių pokyčių analizei ir prognozavimui.

Tikslas – žmogiškųjų išteklių (ŽI) būklės ataskaitos rengimas ir ŽI prognozavimo sistemos atnaujinimas bei funkcionalumo palaikymas. Panaudojant ir integruojant valstybinių registrų ir informacinių sistemų duomenis, yra reguliariai rengiamos ŽI būklės ir ŽI paklausos ir pasiūlos ilgalaikių prognozių ataskaitos, palaikomas prognozavimo sistemos veikimas bei funkcionalumo plėtra, užtikrinamas ŽI prognozavimo rezultatų pateikimas švieslentėse.

Siekiant įgyvendinti ES teisės aktų reikalavimus tarptautinės prekybos prekėmis statistikos srityje, gerinti statistinės informacijos kokybę bei naujai atsirandančius vartotojų poreikius ir panaudoti novatoriškus techninius sprendimus IT srityje, modernizuojamas Oficialiosios statistikos posistemio Užsienio prekybos statistinių duomenų apdorojimo ir statistinės informacijos teikimo modulis, realizuojant VDV platformoje.

Tikslas – atlikti grėsmių Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams, įvykių, ypatingų įvykių, ekstremalių situacijų ir krizių stebėseną, vertinimą, modeliavimą ir informavimą apie šias grėsmes pagal Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymą. Šiai funkcijai vykdyti Valstybės duomenų valdymo platformos erdvėje turi būti sukurta švieslentė su žemėlapiu ir grafikais, skirta vidaus naudojimui. Joje būtų integruoti duomenys apie įvykius, ekstremaliuosius įvykius, ypatinguosius įvykius, ekstremaliąsias situacijas ir krizes. Žemėlapis leistų realiu laiku, nenutrūkstamai stebėti įvykius, juos valdyti ir užkirsti jiems kelią.

Tikslas – vykdyti gripo, COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) ir kitų ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų epidemiologinę priežiūrą. Uždavinys – analizuoti, stebėti bei vertinti sergamumą ir tendencijas (pagal amžių, administracines teritorijas, ligų grupes ir kt.), vykdyti kitas teisės aktuose numatytas funkcijas: teikti informaciją visuomenei, suinteresuotoms institucijoms ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrui.

Tikslas – siekiant pateikti išvadą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projekto „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo Nr. I-2455 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2366“, reikalinga atlikti analizę, kurios tikslas – nustatyti, kiek Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjų galėtų gauti paramą daugiabučiams namams atnaujinti. Norint pasiekti šios analizės tikslą, svarbu nustatyti, kiek yra gyvų Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjų ir kiek Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjų gyvena nerenovuotuose daugiabučiuose, pastatytuose pagal iki 1993 m. galiojusius statybos techninius normatyvus.

Tikslas – įvertinant tai, kad dažnu atveju užsieniečiai, kurių teisių įgyvendinimą pagal savo nuostatus organizuoja VBĮ Pabėgėlių priėmimo centras, apsigyvena Centre ar  gauna prieglobstį Lietuvos Respublikoje (yra potencialūs Centro paslaugų gavėjai), reikalinga informacija apie Lietuvos Respublikoje gyvenančius prieglobsčio prašytojus, siekiant iš anksto numatyti gyventojų srautus Centre bei iš anksto suplanuoti lėšas ir užtikrinti valstybės paramos teikimą prieglobstį gavusiems užsieniečiams pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus.

Tikslas – parengti ataskaitą, kuria siekiama objektyviai apžvelgti ir įvertinti esamą Lietuvos viešojo sektoriaus subjektų sistemos (teisės aktais reglamentuotą veiklą vykdančių pavaldumo ir (ar) koordinaciniais ryšiais tarpusavyje susietų viešųjų juridinių asmenų visuma) struktūrą ir viešojo sektoriaus subjektų žmogiškųjų išteklių būklę, įvertinant šių subjektų skaičiaus ir jų kompetencijos pokyčius, pateikiant esminę informaciją apie Lietuvos viešojo sektoriaus subjektų žmogiškųjų išteklių būklę ir prognozes ateičiai, numatyti reikalingas tobulinimo ir galimų neigiamų pasekmių prevencijos priemones.

TKA, vykdydama Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 12 dalies 1, 3 punktuose pavestas funkcijas bei įgyvendindama 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/96/EB dėl kelių infrastruktūros saugumo valdymo įtvirtintus įpareigojimus, atlieka eismo saugumo rodiklių stebėseną ir analizę bei tvarko eismo įvykių duomenis, atlieka jų stebėseną ir statistinę analizę. Greitosios medicinos pagalbos (toliau – GMP) suteikimo laikas po eismo įvykio yra vienas iš minėtų eismo saugumo rodiklių. Siekiant vykdyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymu pavestas funkcijas TKA reikalinga informacija apie GMP suteikimo laiką (nurodant tikslų laiką: valanda; minutė; sekundė) nuo pirminio pagalbos skambučio (momentas, kai GMP dispečeris ar Bendrojo pagalbos centro operatorius pakėlė ragelį) iki GMP atvykimo į eismo įvykio vietą. Minimi duomenys TKA reikalingi pastoviu 6 bei 12 mėnesių periodiškumu.

LR FM įgyvendina 2014–2020 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų Veiksmų programos finansuojamą projektą  Nr. 10.1.1-ESFA-V-912-01-0040 „Strateginio valdymo sistemos tobulinimas“, kurio metu kuriama ir diegiama Strateginio valdymo informacinė sistema (SVIS). Projekto tikslas – sudaryti sąlygas padidinti strateginio valdymo procesų efektyvumą. Projekto uždavinys – optimizuoti ir automatizuoti strateginio planavimo dokumentų valdymo ir jų įgyvendinimo rezultatų stebėsenos procesus.

Tikslas – siekiama sukurti ir išlaikyti kompleksinę savivaldybių rodiklių analitinę priemonę, kuri padėtų visapusiškai įvertinti ir palyginti savivaldybių finansinę padėtį (pajamas ir išlaidas), paslaugas, veiklos rezultatus ir gyvenimo kokybę. Ši priemonė turi padėti valstybės institucijoms ir savivaldybėms efektyviau planuoti ir paskirstyti išteklius, taip pat padėti verslui ir gyventojams geriau suprasti kiekvienos savivaldybės situaciją ir specifiką. Analitinei priemonei kurti ir plėtoti bus reikalinga išsami duomenų bazė, apimanti savivaldybių finansinius duomenis, paslaugų ir veiklos rezultatų rodiklius, taip pat oficialią statistiką ir kitus savivaldybių kontekstą atspindinčius rodiklius. Įgyvendinamo projekto „Savivaldybių galimybių pasididinti pajamas vertinimas, tam plėtojant analitines priemones“ (Nr. 04-004-P-0001) rezultatų tęstinumo užtikrinimas.

Tikslas – administruoti LKT teikiamas paraiškas, analizuoti jų duomenis.

Tikslas – analizuoti kultūros ir meno procesus, darančius įtaką kultūros politikai.

Tikslas – Lietuvos darbo rinkos stebėsena ir analizė. Siekiama stebėti darbo rinkos situaciją ir ją vertinti, t. y. vertinti darbo rinkos dalyvius (užimtuosius, apdraustuosius, dirbančiuosius, bedarbius pagal teritoriją ir pagal ekonominę veiklą) ir numatyti pokyčius, darbo rinkos paslaugų teikimo ir aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo ir efektyvumo vertinimą.

Tikslas – analitinio duomenų rinkinio klimato krizei stebėti sukūrimas. Identifikuoti reikalingus duomenis, surinkti duomenis į Valstybės duomenų valdysenos informacinę sistemą (VDVIS) ir juos atvaizduoti: iš įvairių Lietuvos teisės aktų ir programų surinkti tikslus, kurių siekiama įgyvendinant žaliojo kurso reikalavimus (įtraukta daugiau kaip 70 tikslų); nustatyti kiekvieno tikslo įgyvendinimo stebėjimui reikalingus duomenų šaltinius; atlikti tų šaltinių duomenų analizę; parengti viešą švieslentę.

Tikslas – atverti ir paviešinti duomenis, surinktus ir pateiktus Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos vykdyto projekto „Tvarių miestų gairės“ metu. Duomenų pateikimas siejamas su GIS.

Tikslas – sukurti automatizuotą įgyvendinant viešojo sektoriaus ir valstybiniuose audituose pateiktas rekomendacijas naudojamų rodiklių žemėlapį, skirtą viešojo sektoriaus rizikų ir auditų rekomendacijų paskatintiems pokyčiams nustatyti.

Smėliadėžė kuriama turint tikslą valstybės duomenų teikėjui suteikti prieigą prie jo teikiamų duomenų.

Nacionalinė švietimo agentūra atlieka švietimo problemos analizę (leidiniui), kokie mokiniai, įgiję pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą, renkasi profesinį mokymą. Bus analizuojamos pasirinkto mokymosi kelio (profesinio mokymo programa ar kt.) sąsajos su tokiais veiksniais, kaip mokinių ankstesnių mokslo metų pasiekimai, pamokų lankomumas ir kt. Tuo tikslu reikalingi trejų pastarųjų metų duomenys, leidžiantys susieti bendrojo ugdymo mokinių pamokų lankomumo duomenis su tolesnio mokymosi kelio pasirinkimu.

Viešojo valdymo agentūra (VVA), kurios viena iš funkcijų – valstybės tarnybos politikos įgyvendinimas, dalyvauja 2022–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešojo valdymo plėtros programos pažangos priemonėje Nr. 01-002-08-03-01 „Sukurti modernią viešojo valdymo institucijų žmogiškųjų išteklių valdysenos sistemą“, būtent – įgyvendinant priemonėje numatytą veiklą „Sukurta ir įdiegta valstybės tarnybos strateginės analizės ir efektyvumo vertinimo sistema“. Siekiant sukurti ir įdiegti valstybės tarnybos strateginės analizės ir efektyvumo vertinimo sistemą, VVA reikalinga gauti valstybės duomenis iš įvairių registrų ir informacinių sistemų.

Tikslas – atlikti analizes, skirtas investicijų pritraukimo, investicinės aplinkos gerinimo bei talentų iš užsienio pritraukimo veikloms vykdyti. Naudojantis smėlio dėže būtų atliekamos atskirų šalies ekonomikos sektorių, Lietuvos bei užsienio kapitalo įmonių, darbo jėgos ir jos kvalifikacijos, studentų ir profesinių mokyklų moksleivių, darbo jėgos migracijos ir kitos aktualios analizės. Analizių rezultatai bus naudojami vertinant investicinės aplinkos situaciją ir teikiant pasiūlymus jai tobulinti, konsultuojant kitas valstybės institucijas užsienio investicijų pritraukimo ir projektų įgyvendinimo klausimais, rengiant rinkodarinę investicijų pritraukimo medžiagą, konsultuojant potencialius investuotojus šalies verslo aplinkos klausimais.

Tikslas – siekiant užtikrinti Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 metų įgyvendinimo stebėsenai vykdyti reikalingų statistinių rodiklių rengimą ir sklaidą, rengti ir skelbti darnaus vystymosi rodiklius Oficialiosios statistikos portale, juos aktualizuoti, modernizuoti darnaus vystymosi rodiklių reikšmių įvedimą ir atnaujinimą, realizuojant VDV platformoje.